Ramūno Petrusevičiaus grafikos darbų paroda

 

 

„Grafika man – viena iš savęs realizavimo priemonių, kuria užsiimu jau 9 metus. Daugiausiai dirbu dviejomis giliaspaudės grafikos technikomis ofortu ir akvatinta. Ruošdamasis šiai parodai nemažai padirbėjau su iškiliosios grafikos technika kartono raižiniu. Šie darbai skiriasi nuo mano ofortų savo spalvingumu, margumu ir mąsteliu. Tiesa, dauguma kartono raižinių yra kiek abstraktoki. Darbuose galima išvysti ir naiviajam menui, ir kitiems stiliams būdingų elementų. Man patinka išmėginti tą, aną ir dar trečią techniką, motyvą, stilių. Viską suplakti ar paimti tik elementą ir jį kartoti. Todėl mano darbai tokie skirtingi…”

Ramūnas Petrusevičius

 

Plačiau facebook paskyroje – Ramuno grafikos kampelis

„Freskos“ galerija II a.

Paroda veiks: 2017 05 08 – 2017 05 31

Lietuvos technikos bibliotekoje (Šv. Ignoto 6, Vilnius)

 

gegužės 10, 2017 at 12:56 pm Parašykite komentarą

Vilniaus privačios mokyklos „ŠALTINĖLIS“ ir VKIF licėjaus „FORUMAS” Mokinių meninių darbų paroda „KŪRYBOS ŠALTINIAI‘‘

 

Šiose mokyklose skiriamas didelis dėmesys vaikų meniniam ugdymui. Dailės, keramikos, odos meninių darbų moko profesionalūs dailininkai. Pamokos vyksta įdomiai, kūrybingai, kaip tikrose dailininkų dirbtuvėse. Menais stengiamasi sudominti ir įtraukti į kūrybinį procesą net visiškai abejingus šiems dalykams mokinius. Menų pamokose kiekvienas vaikas turi galimybę atsiskleisti visomis kūrybiškumo spalvomis.

Vaikus menų paslapčių moko dailininkės Saulė Jurkynienė ir Regina Andriulaitytė.

 

 

„Tako” galerija I a.

Paroda veiks: 2017 05 10 – 2017 05 31

Lietuvos technikos bibliotekoje (Šv. Ignoto 6, Vilnius)

 

gegužės 10, 2017 at 12:52 pm Parašykite komentarą

Elektroninė knyga –  ekologiškas bei modernus priėjimas prie literatūros

pixbay.com

Paveikslėlis iš Pixbay.com

Knygos – kiekvienų namų atributas.Didelės lentynos, pilnos dar iš senelių paveldėtų knygų, darosi ankštos, nes iš kiekvienos knygų mugės vis parsinešame knygų arba jų gauname dovanų. Dažnam sentimentai neleidžia išdovanoti senas knygas.  O ką kalbėti apie ekologiją, kai suprantame, kiek medžių buvo iškirsta, kad būtų išleistos knygos…. „Įtakinga JAV ekologinė įstaiga „Worldwatch Institute“ paskelbė ataskaitą apie popieriaus sunaudojimą pasaulyje. Ataskaitoje tvirtinama, kad per pastaruosius 50 metų popieriaus sunaudojimas išaugo šešis kartus. Penktadalis nukertamų medžių keliauja į popieriaus gamybą, o visa ši gamyba sunaudoja penktadalį visos pasaulio pramonės naudojamos energijos. Gaminant toną popieriaus yra sunaudojama tiek pat energijos, kaip ir gaminant toną plieno. Kur dar ekologijos problemos: kai kuriose šalyse popierius sudaro apie 40 proc. visų buitinių atliekų.“ 1 Gerai, kad technologijos gali pasiūlyti išeitį!

Šiandiendaugelis mūsų turi kompiuterius, kurių atmintis leidžia talpinti didelius kiekius informacijos, pavyzdžiui, elektroninius dokumentus. Elektroninių knygų raida prasidėjo daugiau nei prieš 40 metų:„Tiksliai nėra žinoma kada ir kieno buvo sukurta pirmoji elektroninė knyga. Egzistuoja kelios versijos. Pirmoji teigia, jog e. knyga buvo išrasta apie 1960 metus, kuomet buvo organizuojami NLS (oN – Line System) ir FRESS (File RetrievalandEditingSyStem) informaciniai projektai. Projektų esmė buvo parengti informacines sistemas, kuriose būtų talpinamos įvairiausios programos – nuo grafikos iki saitų kūrimo. Manoma, jog projektų metu kompiuteryje buvo patalpinamos pirmosios elektroninės poezijos bei biochemijos knygos). Kita versija teigia, jog e. knyga buvo išleista 1971 metais, kuomet amerikietis Michael S. Hart į kompiuterį patalpino JAV nepriklausomybės deklaraciją.“ 2

  • 1971 m. pradėtas internetinis Gutenbergo projektas – pirmoji el. knygų biblioteka internete;
  • 1981 m. pirmoji komercinė el. knyga – žodynas, kurį išleido leidykla „RandomHouse“;
  • 1998 m. pirmoji internetinė knygų skaityklėRocketebook. Pirmoji el. knygų parduotuvė internete com;
  • 2000 m. S.Kingo novelė „RidingtheBullet“ išleista tik elektroninė versija. Galima sakyti, kad nuo šio momento ir prasidėjo spartus el. knygų vystymasis;
  • 2006 m. SONY išleidžia savo pirmąją el. knygų skaityklęSony Reader su el. popieriumi;
  • 2007 m. AMAZON pristato savo skaityklęKindle. 3

Elektronines knygas jau nuo 2011 metų Lietuvoje galima pirkti internetu lygiai taip pat kaip iš knygynų popierines, tik tai dar patogiau –viens du susimoki, ir knyga – tavo kompiuteryje.  Ir ekologiškiau, nes nenaudojamas popierius, kuris gaminamas iš medienos. Taip pat neužima vietos mūsų lentynose, todėl nereikės atsisakyti senų knygų, kurias laikome, nes mums jos brangios kaip atsiminimai. Dabar ir  bibliotekos jau gali paskolinti el. knygas arba pasiūlyti nemokamai parsisiųsti iš bibliotekos serverių. Bibliotekos modernėja, nes reikia neatsilikti nuosavo skaitytojo, kuris vis labiau įninka į technologijas ir turi vis mažiau laiko ateiti į biblioteką. Šiandien bibliotekos ateina  pas skaitytojus – į jų kompiuterius, planšetes, netgi mobiliuosius telefonus.  Knyga elektroninėje skaityklėje, kurios ekranas, išjungus apšvietimą, atrodo kaip knygos puslapis ir negadina akių kaip kompiuterio ekranas, yra daug patogesnė nešiotis, naudotis transporte ar parke. Žinoma, knygas galima įsikelti ir į savo planšetę ar skaityklę. Pavyzdžiui, Lietuvos technikos biblioteka prenumeruoja kai kurias mokslines knygas, ir, jei esate bibliotekos skaitytojas, bibliotekos darbuotoja jums padės įsikelti knygą į jums patogią laikmeną. < http://www.tb.lt/E-knygos/sarasas-pilnas.htm >

Norint gauti mokslinę informaciją nereikia būti studentu ar mokslininku ir brangiai pirkti popierinius mokslinius leidinius.  Bibliotekos prenumeruoja elektronines duomenų bazes, kuriose rasite mokslininkų pripažintus įvairių mokslo sričių straipsnius. Jei esate bibliotekos lankytojas, galite gauti nuotolinį prisijungimą prie duomenų bazių iš namų kompiuterio. Jūs galėsite nemokamai skaityti, parsisiųsti mokslinius straipsnius ar knygas tiesiai į savo kompiuterį.

Daugiau informacijos rasite Lietuvos technikos bibliotekos puslapyje, skyriuje: „ Prenumeruojamo duomenų bazės“ <http://www.tb.lt/DB/registruotos_db.htm>

Barbora Šadienė

Lietuvos technikos bibliotekos duomenų bazių administratorė

_____________________________________________________________________________________

  1. Popierius ir ekologija [interaktyvus]. [ žiūrėta 2017-04-27]. Prieiga per internetą: <http://rtn.elektronika.lt/mi/9912/popier.html >
  2. Tilkevičiūtė, E. (2012) E. LEIDYBA: YPATYBĖS IR PLĖTROS PERSPEKTYVOS [interaktyvus]. Magistrinis darbas. VGTU. [žiūrėta 2017-04-27]. Prieiga per internetą: <https://core.ac.uk/download/pdf/51722062.pdf>
  3. Elektroninių knygų istorija [interaktyvus]. [ žiūrėta 2017-04-27]. Prieiga per internetą: <http://eknyga.blogas.lt/tema/istorija >

gegužės 10, 2017 at 10:05 am Parašykite komentarą

Jolantos Balionienės velykinių kiaušinių ekspozicija

Šv. Velykos yra ta sakrali šventė, kuri, kaip ir Šv. Kalėdos, suburia šeimas, susieja praeitį su dabartimi, fiksuoja ir saugo reikšmingų įvykių atminimą, padeda laikytis šeimos tradicijų.  Pagrindinis Šv. Velykų atributas – kiaušinis, nudažytas įvairiomis spalvomis, išmargintas raštais.  Tokius margučius dovanojame giminėms ir draugams.

Aš margučius marginu, skutinėju ir graviruoju improvizuodama gėles bei raštus. Didžioji dalis kiaušinių – žąsų, kiti – vištų ir ančių.

 „Tako“ galerijos stendai I a.

Veiks 2017 04 11 – 2017 04 28

Lietuvos technikos bibliotekoje (Šv. Ignoto 6, Vilnius)

 

balandžio 13, 2017 at 12:50 pm Parašykite komentarą

Anatoljaus Ščiogolevo akvarelių paroda „Pavasario belaukiant…“

„Pavasario belaukiant…“

Gimiau ir užaugau Vilniuje. Besimokydamas vidurinėje, baigiau Vilniaus keturmetę vaikų dailės mokyklą, kur dailės pagrindus dėstė žymūs Lietuvos menininkai: Ignas Budrys, Igoris Piekuras, Antanas Kmieliauskas ir kt.

Baigęs Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar Gedimino technikos universitetas) Statybos fakultetą, įgijau inžinieriaus konstruktoriaus specialybę. Dirbau pagal specialybę stiklo ir metalo konstrukcijų srityje, o laisvalaikį skyriau savo pomėgiui – piešimui, tapybai. Užbaigęs darbinę veiklą, retą dieną nesiimu teptuko, eskizų bloknotas visada kartu.

Ypač pamėgau akvarelinę tapybą, naudoju senąją klasikinę techniką. Tematika labai įvairi – miesto, kaimo peizažai, gamtovaizdžiai, natiurmortai, gėlės. Esu Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, priklausau dailės studijai „Paletė“, menininkų klubui „Plekšnė“. Intensyviai dalyvauju parodose.

 

Anatolijus Ščiogolevas

„Freskos” galerija II a.

Veiks 04 04 – 04 28

Lietuvos technikos bibliotekoje (Šv. Ignoto 6, Vilnius)

 

balandžio 6, 2017 at 1:00 pm Parašykite komentarą

Almos Puskunigienės tapybos paroda „Tylos eskizai“

 

 

„Tylos eskizai“

 

„Šiuose darbuose bandžiau perteikti savo nuotaikas ir įspūdžius, patirtus dalyvaujant pleneruose.

Esu dėkinga dėstytojams dailininkams: Vijai Tarabildienei, Rimtui Tarabildai, Algimantui Kliaugai, Vytautui Poškai, o taip pat Vilniaus menininkų klubo „Plekšnės“ prezidentei Giedrei Bulotaitei – Jurkūnienei bei Juozapui Miliūnui.“

Alma Puskunigienė

 

 

 

„Tako“ galerija I a.

Paroda veiks: 04 05 – 04 28

Lietuvos technikos bibliotekoje (Šv. Ignoto 6, Vilnius)

 

balandžio 6, 2017 at 11:00 am Parašykite komentarą

Paroda, skirta Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos (LKBK) 45 metų jubiliejui pažymėti

Lietuvos katalikų bažnyčios kronika (LKBK) – pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 19721989 m. Pirmasis numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. Leido „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui“ artimi kunigai, seserys vienuolės, pasauliečiai katalikai. Buvo rašyta apie katalikų persekiojimus ir diskriminaciją Lietuvoje, tikinčiųjų gyvenimą kitose sovietinėse respublikose. Tokiu būdu informavo pasaulio visuomenę apie tikrąją Bažnyčios ir tikinčiųjų padėtį Lietuvoje. Per 17 metų išėjo apie 81 „LKBK“ numeris, ji buvo verčiama į anglųispanų ir kitas kalbas bei platinama daugelyje katalikiškų kraštų.

Parodos kuratorius Rimvydas Butautas – Kudirka

Lietuvos technikos bibliotekoje (Šv. Ignoto 6, Vilnius)

„Tako” galerijos stendai I a.

Veiks kovo 18 – 31 d.

 

kovo 20, 2017 at 1:48 pm Parašykite komentarą

Ankstesni įrašai


Kategorijos

Archyvas